Vadovaujantis 1951m. Ženevos pabėgėlių konvencija pagrindinis UNHCR uždavinys yra užtikrinti tarptautinę perkeltų asmenų apsaugą.

Mūsų organizacija gina pagrindines pabėgėlių teises ir užtikrina, kad jie nebūtų priverstinai grąžinti į šalį, kur jiems gresia persekiojimas. Susidarius palankioms sąlygoms mes padedame jiems grįžti į šalį, kurioje buvo nuolatinė jų gyvenamoji vieta, integruotis prieglobstį suteikusiose šalyse arba persikelti ir įsikurti trečiosiose šalyse. Mes taip pat skatiname įgyvendinti susitarimus dėl pabėgėlių, šalims sukurti prieglobsčio struktūras, ir veikiame kaip stebėtojų institucija visais su pabėgėliais susijusiais klausimais.

Sulaikymas

Daugelyje valstybių prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių sulaikymas tapo įprasta praktika, daranti didelį ir ilgalaikį poveikį atskiriems asmenims ir šeimoms. UNHCR reiškia susirūpinimą dėl vis dažniau pasitaikančių imigrantų, ypač vaikų, sulaikymo atvejų. Savo požiūrį į tokią praktiką mes išdėstėme pasaulinėje savo strategijoje „Ne tik sulaikymas, 2014–2019 m.“, kuria siekiame padėti vyriausybėms prieglobsčio prašytojų sulaikymą taikyti tik išimtinėmis aplinkybėmis, o ne kaip įprastą praktiką.

Vadovaudamiesi pasauline strategija dirbsime su vyriausybėmis, tarptautinėmis bei nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis spręsdami kai kuriuos pagrindinius uždavinius ir problemas, susijusias su vyriausybių taikoma sulaikymo politika ir praktika.

Trys pagrindiniai strategijos tikslai yra

  • Nutraukti vaikų sulaikymo praktiką. Užtikrinti, kad būtų sukurta būtina teisinė bazė ir numatytos praktinės priemonės taikyti sulaikymui alternatyvias priemones. Užtikrinti, kad jeigu sulaikymas yra būtinas ir neišvengiamas, jo sąlygos atitiktų tarptautinius standartus, be kitų dalykų, užtikrinant galimybę UNHCR ir (arba) partnerių darbuotojams lankytis imigrantų sulaikymo vietose ir reguliariai tas vietas stebėti.
  • Pasaulinė strategija bus įgyvendinta šalies ir regiono lygiu, parengiant konkrečius nacionalinius veiksmų planus. Juose bus numatomi konkretūs veiksmai ir iniciatyvos, kurias būtina įgyvendinti, kad būtų pasiekti bendrieji visuotiniai tikslai, įskaitant tokias priemones kaip atstovavimas, informuotumo didinimas, kampanijų organizavimas, bendradarbiavimas, pajėgumų ir bendradarbiavimo stiprinimas, keitimasis informacija, duomenų rinkimas ir ataskaitų teikimas, tyrimai ir stebėsena. UNHCR jau nustatė kelias šalis, su kuriomis ji numato pradėti dirbti, siekdama peržiūrėti sulaikymo praktikas ir sustiprinti sulaikymui alternatyvias priemones. Be kitų šalių tai Kanda, Vengrija, Indonezija, Lietuva, Malaizija, Malta, Meksika, Tailandas, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos ir Zambija. Per ateinančius penkis metus UNHCR planuoja šią šalių grupę praplėsti.

Apsaugos politika ir teisinės konsultacijos

Kaip 1951 m. Konvencijos ir jos 1967 m. Protokolų saugotoja UNHCR yra suinteresuota, kad jos atliktų teisinės ir apsaugos politikos tyrimų išvados taptų žinomomis sprendimus priimančioms institucijoms, akademikams, teisininkams, teisėjams, NVO ir plačiajai visuomenei.

Tarptautinės apsaugos departamento Apsaugos politikos ir teisinių konsultacijų skyrius pradėjo rengti kelis teisinių tyrimų ir apsaugos politikos dokumentus. Kviečiame teikti pastabas – siųskite elektroniniu paštu Apsaugos politikos ir teisinių konsultacijų skyriui (PPLA).