„Praradau viską: namus, artimuosius, tapatybę. Mano vaikai miega ant grindų.“

Zainaba, našlė, keturių vaikų mama, perkelta gyventi į Bangį

 

2013 m. gruodį tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti iš namų, nes Centrinės Afrikos Respublikoje prasidėjo smurto proveržis – kariškiai beatodairiškai žudė civilius, plėšė namus, degino kaimus. Nuo tada beveik 468 tūkstančiai karo pabėgėlių glaudžiasi Kamerūne(??), Čade(??), Kongo Demokratinėje Respublikoje(??) ir Kongo Respublikoje(??). Be to, nepaisant 2016 m. vasarį įvykusių taikių rinkimų, CAR teritorijoje daugiau kaip 415 tūkst. žmonių vis dar yra perkelti šalies viduje.

Palaipsnis perėjimas prie taikos ir stabilumo 2016 m. birželio viduryje virto chaosu, nes CAR šiaurės vakarinėje dalyje vėl sustiprėjo susidūrimai tarp buvusių Selekos aljanso pajėgų ir su Balaka kovojančių kariškių, dėl ko maždaug 30 tūkst. CAR gyventojų buvo terorizuojami, o beveik 6 tūkst. moterų, vaikų ir senelių pasitraukė ieškodami prieglobsčio į gretimais esantį pietinį Čadą ir Kamerūną.

Tikėdamiesi išsigelbėti, tūkstančiai žmonių kelias savaites eina pėsti, slapstydamiesi miškuose, kartais neturėdami nei ko valgyti, nei gerti. Tie, kam pavyksta pasiekti pabėgėlių stovyklas, yra sužalotos psichikos dėl matyto smurto, be to, tarp jų yra labai daug išbadėjusių žmonių – tuo įsitikinome patys. Šioje šalyje, kurioje susiklosčiusi nepaprastoji situacija yra viena prasčiausiai finansuojamų visame pasaulyje, daugelis žmonių neturi net būtiniausių dalykų gyvybei palaikyti. Maistas, sveikata, pastogė, vanduo ir sanitarinės sąlygos – svarbiausi dalykai, kurių reikia ir pabėgėliams, gyvenantiems neoficialiose stovyklose, ir juos priglaudusioms bendruomenėms.

UNHCR vėl ieško rėmėjų programoms CAR ir kaimyninėse šalyse remti.

 

CAR: veiklos duomenų portalas (??)