Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), šiandien kreipiasi į visas pasaulio šalis, prašydama dėti gerokai daugiau pastangų ieškant namų milijonams pabėgėlių ir dėl konfliktų, persekiojimo ar didelių neramumų priverstinai savo namus palikusiems žmonėms. Kaip matyti iš šiandien paskelbtos ataskaitos, priverstinė migracija yra palietusi daugiau kaip vieną procentą žmonijos, t. y. 1 iš 97 žmonių, ir vis mažiau ir mažiau pasitraukusių žmonių gali grįžti namo.
UNHCR metinė pasaulinių tendencijų ataskaita, paskelbta likus dviem dienoms iki birželio 20 d. minimos Pasaulinės pabėgėlių dienos, rodo, kad baigiantis 2019 m. užregistruotas rekordinis savo namus palikusių žmonių skaičius – 79,5 mln. UNHCR tokių skaičių dar nėra mačiusi.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į mažėjančias galimybes išsipildyti pabėgėlių viltims, jog jų vargai greitai pasibaigs. XX a. paskutinį dešimtmetį kasmet vidutiniškai 1,5 milijono pabėgėlių galėdavo grįžti namo. Per pastarąjį dešimtmetį šis skaičius sumažėjo iki maždaug 385 000, o tai reiškia, kad priverstinė migracija šiandien gerokai viršija turimus pagalbos pajėgumus.
„Pakito tai, prie ko anksčiau buvome įpratę: šiandien priverstinė migracija yra ne tik gerokai išaugusi, bet ir nebėra trumpalaikis ir laikinas reiškinys“, – teigia Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi. „Negalima tikėtis, kad žmonės metų metus gyvens ant lagaminų, neturėdami galimybės grįžti namo ir neturėdami vilties kurti ateitį ten, kur jie yra dabar. Mums reikalingas visiškai naujas ir palankesnis požiūris į visus besigelbstinčius, ir daug ryžtingesnis siekis išspręsti metų metus besitęsiančius konfliktus, kurie yra tokių didžiulių kančių priežastis.“
UNHCR pasaulinių tendencijų ataskaitos duomenimis, iš pernai baigiantis metams užregistruotų 79,5 mln. priverstinai savo namus palikusių, 45,7 mln. pasitraukė į kitus savo gimtosios šalies regionus. Likusi dalis buvo priversta išvykti iš savo šalies kitur: 4,2 mln. laukė sprendimo dėl prieglobsčio prašymų, o 29,6 mln. sudarė pabėgėliai ir kiti asmenys, kurie buvo priversti palikti savo namus ir išvykti į kitą šalį.
Tai, kad baigiantis 2018 m. užregistruotas 70,8 mln. skaičius per metus išaugo, lėmė du pagrindiniai veiksniai. Pirma, nerimą keliančios priverstinės migracijos bangos 2019 m., ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sachelyje, Jemene ir Sirijoje. Sirijoje konfliktas vyksta jau dešimtus metus ir priskaičiuojama 13,2 mln. pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir šalies viduje priverstinai pasitraukusių asmenų. Tai lygiai šeštadalis visų pasaulyje namus priverstų palikti žmonių.
Antra, padėtis Venesueloje geriau vaizduojama už jos ribų, bet labai daug venesueliečių nėra teisiškai įregistruoti kaip pabėgėliai ar prieglobsčio prašytojai, nors jiems būtinos apsaugos priemonės.
Už visų šių skaičių slypi daugybė žmonių ir labai asmeniškų tragedijų. Tarp priverstinai namus palikusių vaikų (maždaug 30–34 mln., dešimtys tūkstančių jų yra nelydimi suaugusiųjų) yra daugiau nei, pavyzdžiui, Australijos, Danijos ir Mongolijos gyventojų. O 60 metų ir vyresnių tarp priverstinai palikusių savo namus (4 procentai) yra gerokai mažiau nei tokio amžiaus žmonių tarp pasaulio gyventojų (12 procentų) – ši statistika liudija apie neišmatuojamą širdies skausmą, neviltį, pasiaukojimą ir atskyrimą nuo artimųjų.
8 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie priverstinę migraciją
****
PASTABA: UNHCR pasaulinių tendencijų ataskaita skelbiama kartu su metine pasauline ataskaita, kurioje pranešama apie veiksmus, kurių imasi UNHCR, siekdama padėti visiems priverstiems namus palikti žmonėms, taip pat žinomiems asmenims be pilietybės.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
