- Kodėl reikalingas “Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių”?
2017 m. pabaigoje pasaulyje buvo beveik 25,4 milijono pabėgėlių. Tokio didžiulio skaičiaus pabėgėlių priėmimo ir pagalbos jiems našta ir pareiga ir toliau neproporcingai tenka palyginti mažai valstybių daliai. Dešimt šalių priima 60 proc. pasaulio pabėgėlių ir dauguma pabėgėlių (85 procentai) gyvena besivystančiose šalyse, kurios pačios turi vystymosi sunkumų. Ypač svarbu paremti šias šalis ir surasti, kaip būtų galima pasauliniu mastu padėti priverstinai perkeltiems žmonėms. Tai galima padaryti stiprinant valstybių, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą. Būtent toks ir yra “Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių” tikslas. Šis susitarimas – nauja priemonė, skirta pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms. Jo nuostatomis siekiama gerinti pabėgėlių apsaugos sąlygas priimančiosiose valstybėse, pavyzdžiui, sumažinti poreikį leistis į pavojingą tolimesnę kelionę, ir užtikrinti, kad daug pabėgėlių priimančių šalių ir bendruomenių vystymasis nenukentėtų. Susitarime praktinėmis ir konkrečiomis priemonėmis išreikšti 193 Jungtinėms Tautoms priklausančių valstybių įsipareigojimai, kuriuos jos prisiėmė 2016 m. rugsėjo mėn. priėmusios Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų. Tai gairės, kuriomis vadovaujantis nukreipiami ir stiprinami tarptautiniai veiksmai siekiant spręsti pabėgėlių problemą, kad priimančiosios bendruomenės laiku gautų joms reikalingą paramą, pabėgėliai galėtų gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų, kad jie turėtų galimybių gyventi produktyvų gyvenimą ir kad nedelsiant būtų ieškoma, kaip palengvinti pabėgėlių padėtį. Šis susitarimas padės imtis sistemingesnių veiksmų ir sutelkti pastangas bei išteklius tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu.
- Ką apima šis susitarimas?
Susitarimą sudaro keturios dalys. Pirma dalis yra įvadas, kuriame paaiškinamos susitarimo priežastys, pagrindiniai principai ir tikslai. Antroji dalis yra ‘Išsami pabėgėlių problemos veiksmų programa ’(CRRF). Trečioji dalis yra “Veiksmų programa”, kurioje nurodomos konkrečios priemonės, padėsiančios pasiekti susitarimo tikslų. Paskutinė susitarimo dalis skirta tolimesnių veiksmų ir peržiūros nuostatoms. Susitarimo peržiūrą visų pirma atliks Pasaulinis pabėgėlių reikalų forumas kas ketverius metus.
- Ko norima pasiekti šiuo susitarimu?
Pagrindiniai susitarimo tikslai yra keturi:
- Palengvinti priimančiosioms šalims tenkančią naštą. Kone 9 iš 10 pabėgėlių ieško prieglobsčio pietinėse pasaulio šalyse. Šalys, kurioms tenka didžiausia atsakomybė už pabėgėlius, juos priima vien dėl to, kad tų šalių tokia geografinė padėtis. Šios šalys turi žinoti, kad visas pasaulis jas remia ir yra pasirengęs joms padėti – ne tik lėšomis, bet ir kitais ištekliais, pavyzdžiui, technine ekspertize ir praktinėmis žiniomis.
- Didinti pabėgėlių galimybes gyventi nepriklausomai. Pabėgėliai turi įgūdžių ir patirties. Jie taip pat turi nepaprastos energijos, jėgų ir ryžto atsistoti ant kojų. Suteikus jiems galimybę gauti išsilavinimą ir dirbti, jie gali pasirūpinti patys savimi ir savo šeima – taip pabėgėliai atgautų orumą, kurį turi žmogus, pats sprendžiantis dėl savo gyvenimo.
- Plėsti galimybes patekti į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, užtikrinti šeimos susijungimą, darbo leidimą, stipendiją, rėmimą ir perkėlimą į kitą valstybę. Perkėlimas į kitą valstybę gali suteikti viltį kai kuriems beviltiškoje padėtyje atsidūrusiems pažeidžiamiausiems pasaulyje žmonėms, kartais netgi išgelbėti gyvybę. Jis reikštų tvirtą paramą daugiausiai pabėgėlių priimančioms šalims.
- Sąlygų kilmės šalyse palengvinimas, kad pabėgėliai galėtų savo noru grįžti saugiai ir oriai.
Kalbant konkrečiai, “Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių” užtikrins labiau nuspėjamą pagalbą priimančiosioms šalims ir bendruomenėms, daugiau perkėlimo į kitą valstybę galimybių ir kitų teisėtų patekimo į trečiąsias šalis būdų, ir didesnį dalyvavimą sprendžiant konfliktus (ir šalinant esmines jų priežastis), kad būtų suteikta reali ir tvirta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Visi šie aspektai turi būti įgyvendinami sykiu, neišskiriant nė vieno.
- Kaip “Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių” siejasi su “Pasauliniu susitarimu dėl migracijos”?
Abu susitarimai grindžiami įsipareigojimais, kuriuos prisiėmė Jungtinėms Tautoms priklausančios valstybės, 2016 m. priėmusios Niujorko deklaraciją, bet “Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių” yra susijęs tik su pabėgėliais. Priešingai nei “Pasaulinio susitarimo dėl migracijos” atveju, “Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių” rengimo procesui vadovavo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), bendradarbiaudama su Jungtinėms Tautoms priklausančiomis valstybėmis ir NVO. Labai daug įvairių suinteresuotųjų subjektų pateikė beveik penkis šimtus viešai paskelbtų dokumentų su pasiūlymais.
- Ar šis susitarimas panaikins Ženevos pabėgėlių konvenciją?
Ne. Susitarimas remiasi esama pabėgėliams skirta tarptautine teisine sistema, įskaitant 1951 m. Pabėgėlių konvenciją ir kitas tarptautines teisines pabėgėlių, žmogaus teisių ir humanitarinės teisės priemones, o ne ją panaikina. Pabėgėlių konvencijoje daugiausia dėmesio skiriama pabėgėlių teisėms ir valstybių pareigoms. Pasauliniame susitarime dėl pabėgėlių dar kartą patvirtinami tie standartai ir principai ir daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip gerinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant teisingesnių, sistemingesnių ir išsamesnių reagavimo veiksmų, kad pabėgėliai ir juos priimantieji galėtų pasikliauti patikima parama.
- Ar susitarimas yra teisiškai privalomas?
Ne. Tai yra dokumentas, dėl kurio per pastaruosius 18 mėnesių buvo intensyviai deramasi glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis ir daug kitų suinteresuotųjų subjektų. Juo siekiama plėsti paramą, kurią gali gauti pabėgėliai ir juos priimančios bendruomenės. Galutinis tekstas suformuluotas bendru sutarimu, remiantis tvirtu įsipareigojimu užtikrinti tarptautinę pabėgėlių apsaugą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Jis nenustato naujų teisinių įpareigojimų ir nekeičia UNHCR įgaliojimų.
- Kas parengė “Susitarimą dėl pabėgėlių”?
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paragino Jungtinių Tautų vyriausiąjį pabėgėlių reikalų komisarą pateikti siūlomą pasaulinį susitarimą, kad jį būtų galima apsvarstyti per 73-ąją Generalinės Asamblėjos sesiją drauge su metine Asamblėjos rezoliucija dėl UNHCR. Per daugiau kaip 18 mėnesių intensyvių diskusijų Jungtinėms Tautoms priklausančios valstybės, ekspertai, pilietinė visuomenė ir pabėgėliai surengė tam skirtas temines diskusijas, oficialias konsultacijas ir 2017 m. gruodžio mėn. per Vyriausiojo komisaro dialogą pabėgėlių apsaugos iššūkių klausimais atliko jų rezultatų vertinimą. Be to, remtasi patirtimi, įgyta 15-oje šalių taikant Visapusišką veiksmų sprendžiant pabėgėlių problemą programą 2017 ir 2018 m. Per 18 mėnesių Jungtinėms Tautoms priklausančios valstybės labai aktyviai dalyvavo išsamiose konsultacijose ir galutinis dokumentas, kurį vyriausiasis komisaras pateikė Generalinei Asamblėjai, sulaukė plataus pritarimo.
- Ar Jungtinėms Tautoms priklausančios valstybės pritaria “Pasauliniam susitarimui dėl pabėgėlių”?
Taip, dauguma pritaria. 2018 m. lapkričio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Socialinių, humanitarinių ir kultūros reikalų (Trečiasis) komitetas pritarė rezoliucijai, o tai rodo, kad dauguma pritaria susitarimui dėl pabėgėlių, ir perdavė tekstą Generalinei Asamblėjai (UNGA), kad ji jį priimtų per plenarinį posėdį, numatytą gruodžio 17 d. ryte. Lapkričio 13 d. 176 valstybės patvirtino susitarimą, pridėtą prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Socialinių, humanitarinių ir kultūros reikalų (Trečiojo) komiteto rezoliucijos. Tekstas perduotas Generalinei Asamblėjai, kad būtų priimtas per plenarinį posėdį, numatytą 2018 m. gruodžio 17 d. ryte. Dokumentas pagrįstas bendru sutarimu ir išreiškia daugiašališkumo principą imantis veiksmų dabartiniame pasaulyje. Tikimasi, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtins šį susitarimą, kuris bus pridėtas prie metinės bendrosios rezoliucijos dėl UNHCR. Anksčiau rezoliucija komitete buvo priimta bendru sutarimu, nors ji taip pat galėtų būti priimta daugumos sutarimu, kaip ir daugelis kitų rezoliucijų.
- Ar dėl susitarimo į Šiaurės Europą atvyks daugiau pabėgėlių?
Pabėgėliai bėga nuo karo, persekiojimų ir žmogaus teisių pažeidimų. Jų judėjimas nėra savanoriškas ir negali būti planuojamas. Visame pasaulyje dauguma pabėgėlių (85 procentai) pasitraukia į besivystančias šalis, esančias netoli jų kilmės šalies, ir jose gyvena, o tos šalys pačios patiria vystymosi sunkumų. Pagrindinis Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių siekis yra užtikrinti, kad pabėgėlius priimančios šalys gautų geresnę paramą ir kad pabėgėliai galėtų nepriklausomai gyventi toje šalyje, į kurią jie pasitraukė. To siekiant, norima pagerinti pabėgėlių apsaugos sąlygas priimančiosiose šalyse, be kita ko, mažinti poreikį leistis į tolesnę pavojingą kelionę, ir užtikrinti, kad daug pabėgėlių priimančių šalių ir bendruomenių vystymasis nenukentėtų. Be to, susitarimu siekiama atverti daugiau teisinių būdų rasti ilgalaikį sprendimą, įskaitant perkėlimą į trečiąsias šalis, tokias kaip Šiaurės Europos šalys.
- Kur galėčiau rasti daugiau informacijos?
UNHCR interneto svetainėje yra tam skirtas puslapis, kuriame pateikiama išsami informacija apie Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių. Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių galima perskaityti čia.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter