Pietų Sudane ir kaimyninėse valstybėse situacija sparčiai blogėjo ir netrukus pavirto plataus masto nepaprastąja humanitarine padėtimi. Nors mes darome ką galime, iš turimų ribotų išteklių teikdami pagalbą ir aprūpindami gyvybę gelbstinčia pastoge, manoma, kad šiame regione perkeltų asmenų skaičius didės tol, kol konfliktas nebus sureguliuotas politiniu keliu.
„Man reikia antklodžių. Naktys šaltos, o aš nenoriu, kad mano vaikai susirgtų.“
Rebecca Barnaba, 23 metų mama, prisiglaudusi Doro stovykloje
Didžiąją pabėgėlių dalį sudaro moterys ir vaikai, kurių dauguma sieną kerta vieni. Dažnai jie atvyksta nusilpę ir išbadėję. Prasidėjus lietingajam sezonui, jų padėtį dar labiau apsunkina potvyniai, maisto trūkumas ir ligos.
„Jei nesugebėsime lėktuvu atskraidinti visko, ko žmonėms reikia per lietingąjį sezoną, jie mirs. Tokia yra nuoga tiesa.“
Marie-Hélène Verney, UNHCR
Šiuo metu didžiausias pabėgėlių iš Pietų Sudano skaičius glaudžiasi Etiopijoje, o neseniai atvykusieji toliau bėga į kaimyninių Džonglėjaus ir Aukštutinio Nilo vilajetus. Daugelis jų bijo gresiančio užpuolimo arba kenčia nuo maisto trūkumo. Siekdami suteikti jiems prieglobstį, 2014 m. UNHCR ir Etiopijos valdžia įkūrė tris naujas pabėgėlių stovyklas, iš kurių dvi jau užpildytos.
Kadangi Pietų Sudane smurtas vis labiau plečiasi, pabėgėliams reikia apsaugos, pastogės, medicininės pagalbos ir kitokios paramos. Parengėme tarpagentūrinį regioninį pabėgėlių krizės valdymo planą, kuriame numatėme gauti 567 mln. USD, kurių reikia mūsų komandoms ir partneriams, kad galėtų patenkinti minėtus poreikius, sugrąžinant viltį savo namų palikusiems žmonėms.