Lim Bol, 21: „Skirtumas tarp pabėgėlio gyvenimo ir gyvenimo tarp savo tautiečių yra didžiulis. Tėvynėje dirbau chemijos mokytoju pagrindinėje mokykloje: džiaugiuosi tarnaudamas žmonėms, nes tai padeda mano bendruomenei augti.

Tačiau atvykęs į stovyklą, tris mėnesius praleidau laisvas, be jokio darbo. Kai pabėgėlių stovykloje atsidarė pradinė mokykla, buvo paskelbta apie laisvas darbo vietas. Pateikiau prašymą ir pradėjau dirbti mokytoju, o vėliau tapau direktoriaus pavaduotoju. Tai sunkus darbas, tačiau dirbti yra gera. Vėl esu naudingas žmonėms.”

„Prieš karą planavau studijuoti mediciną: man patinka stebėti gydytojų darbą. Vis dar tikiuosi, kad mano svajonė išsipildys, tačiau pirmiausia privalau pabaigti mokyklą, o čia tokios galimybės neturiu. ČIa žlunga mūsų ateitis.“

Lim yra iš Pietų Sudano, iš kurio, dėl 2013 m. įsiliepsnojusio konflikto, į kaimynines šalis buvo privesti bėgti 670 000 žmonių. Dar 1,7 milijono žmonių liko savo šalyje be namų. Abu jo tėvai mirę, o brolis atsisakė palikti namus ir bėgti su juo į Etiopiją.

Gambelos pabėgėlių stovykloje jis atsidūrė vienas ir, nors pagrindiniai jo poreikiai patenkinti, jis sako, kad labiausiai šioje situacijoje liūdi dėl nutrauktų mokslų. Laukdamas galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą, jis dirba mokytoju ir direktoriaus pavaduotoju vienoje iš stovykloje esančių pradinių mokyklų.

JTVPK padeda Etiopijos vyriausybei užtikrinti pradinį išsilavinimą, tačiau dėl lėšų trūkumų vidurinio išsilavinimo programą tenka baigti po metų, o ne po reikiamų ketverių. „Mums tai tikrai blogai, “ – sako Lim. „Noriu grįžti į savo šalį įgijęs žinių, kad galėčiau padėti žmonėms.“

Parodykite savo solidarumą su pabėgėliais (#WithRefugees). Pasirašykite mūsų peticiją. Pasirašykite šiandien

Likite prisijungę. Sekite mus: