Nuo karo arba persekiojimų bėgantys pabėgėliai gali tapti labai pažeidžiami. Jie neturi savo valstybės apsaugos, o dažnai nutinka ir taip, kad jie būna persekiojami savo pačių valdžios. Jei kitos šalys jų neįsileidžia arba neapsaugo, pabėgėliai gali būti pasmerkti kęsti nepakenčiamas aplinkybes, kuomet pagrindinėms jų teisėms, saugumui ar net gyvybei iškyla pavojus.
UNHCR biuras siekia išsaugoti iškeldintų arba be pilietybės likusių asmenų pagrindines žmogaus teises jų prieglobsčio šalyse arba įprastinėje gyvenamoje vietoje ir užtikrinti, kad pabėgėliai nebūtų ne savo noru grąžinami ten, kur gali būti persekiojami. Per ilgesnį laiką taip pat padedame pabėgėliams rasti sprendimus, savanoriškai grąžinti juos į tėvynę, integruoti į prieglobsčio šalį arba perkelti į trečiąją šalį.
Daugelyje šalių įvairiose vietose mūsų darbuotojai dirba kartu su kitais partneriais – ir pagrindiniuose miestuose, ir nuošaliose stovyklose bei pasienio zonose. Jie stengiasi skatinti ir teikti teisinę ir fizinę apsaugą bei sumažinti smurto grėsmę – taip pat seksualinės prievartos grėsmę, – kurią daug pabėgėlių patiria net prieglobsčio šalyse. Taip pat stengiasi iš karto parūpinti bent būtiniausią pastogę, maisto, vandens ir medicininę priežiūrą įvykus bet kokiam pabėgėlių masiniam išvykimui.
Pasaulinės operacijos
Skubios pagalbos teikimas priverstiems bėgti asmenims dažnai būna pirmas žingsnis į ilgalaikę apsaugą ir reabilitaciją. Siekdamas patenkinti šiuos ir kitus veiklos poreikius UNHCR sudarė pasaulinį tiekėjų, specializuotų įstaigų ir partnerių tinklą. Vykdomi įvairiausi projektai – skubios pagalbos grupių siuntimas į krizės ištiktas vietas, skubus maisto, pastogės, vandens ir medicininių priemonių parūpinimas ir didelių transportavimo oru operacijų organizavimas bėgant dideliam pabėgėlių skaičiui arba nedidelių laivų organizavimas, jei bėgančių civilių skaičius yra mažesnis. Tarp gausybės kitų programų yra projektų, skirtų aplinkai geriau apsaugoti, mokykloms statyti ir informuotumui didinti apie tokias problemas kaip ŽIV ir AIDS.
Pabėgėlių apsaugos skatinimas
Mūsų veikla, kuria skatinama pabėgėlių apsauga:
- Skatinimas prisijungti prie 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. Protokolo, prie 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso, taip pat prie 1961 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo.
- 1999 m. UNHCR pradėjo kampaniją, kuria buvo siekiama skatinti prisijungti prie 1951 m. Konvencijos, kuri pasiekė kulminaciją per 50-ąsias metines 2001 m. liepos mėn., ir surengė valstybių šalių, pasirašiusių 1951 m. Konvenciją, ministrų susitikimą 2001 m. gruodžio 12 d. ir 13 d.
- Pagalba valstybėms priimti arba peržiūrėti šalies pabėgėlių teisės aktus, taip pat administracines instrukcijas ir veiklos rekomendacijas, ir įgyvendinti nacionalines pabėgėlių statuso nustatymo procedūras.
- Stiprinamos atitinkamos administracinės ir teisminės institucijos, mokomi valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ir palaikomi ryšiai su atitinkamomis žmogaus teisių institucijomis.
UNHCR taip pat vykdo šią veiklą:
- Tyrimai ir konsultacijos dėl naujų įstatymų ir reglamentų, susijusių su konkrečiais žmonėmis
- Techninė ir finansinė pagalba teisės mokykloms, vyriausybinėms organizacijoms (taip pat policijai ir kariuomenei) ir
kitoms institucijoms siekiant parengti pabėgėlių įstatymų kursus - Parama žmogaus teisių ir pabėgėlių teisių gynimo grupėms, teisinės pagalbos centrams ir nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms pabėgėlių apsaugos srityje.