Vykdydamas įgaliojimą rūpintis tarptautine pabėgėlių apsauga, UNHCR siekia užtikrinti galimybes naudotis tarptautinėmis pabėgėlių apsaugos priemonėmis ir kitomis svarbiomis žmogaus teisių rėmimo priemonėmis. UNHCR teikia techninę teisinę pagalbą nacionalinėms teisinėms, administracinėms ar teisminėms struktūroms, taip pat pagalbą peržiūrint teisės aktų projektus. Taip pat rengia vyriausybių pareigūnų mokymus ir skatina įtraukti pabėgėlių ir žmogaus teisių apsaugos komponentus į policijos, imigracijos ir teisminių pareigūnų mokymų modulius.
Kalbant apie savanoriškos repatriacijos operacijas, ypač svarbu veiksmingai skatinti ir saugoti žmogaus teises, taip pat ir per teisinės valstybės principą remiančias institucijas, kad būtų galima atkurti valstybę po konflikto ir sukurti palankias grįžimui sąlygas. Vertinant iš UNHCR perspektyvos, savanoriškos repatriacijos esmė yra galimybė grįžti į fiziškai, teisiškai ir materialiai saugias sąlygas ir tokiu būdu visiškai atkurti nacionalinę apsaugą. Dažnai tenka gaivinti ir (arba) reformuoti kilmės šalių teisines sistemas, taip pat ir tradicines teisines struktūras. UNHCR nustato, kokios teisinės ir administracinės kliūtys kliudo norintiems sugrįžti ir drauge dirba, kad jas pašalintų. Glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis organizacijomis UNHCR teikia ekspertų konsultacijas ir techninę pagalbą rengiant teisės aktus, susijusius su pilietybe, nuosavybe, dokumentais ir grįžimu. UNHCR taip pat dalyvauja teisminės sistemos pajėgumų stiprinimo procese, įskaitant techninę ir materialinę pagalbą taip pat kuriant mobiliojo teismo projektus, jei nepakanka vietos išteklių nuošalioms vietovėms visiškai aptarnauti.
Siekdamas remti tvarų sugrįžimo procesą UNHCR dalyvauja plėtojant mechanizmus, kuriais skatinamas pasitikėjimo stiprinimas ir taikus sambūvis. Susitaikymas yra vidinis procesas, vykstantis tarp bendruomenių ir jų viduje, ir tam reikalinga ilgalaikė vizija, tačiau dažnai ankstyvaisiais etapais, kuomet tauta atsikuria po konfliktų, galima užtikrinti tarptautinę paramą ir padėti žengti pirmuosius žingsnius.
Taip pat UNHCR aktyviai dalyvauja remiant pereinamojo laikotarpio teisingumą. Manoma, kad atsakomybės pareikalavimas po konfliktų už didelius žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus yra esminis konfliktų sprendimo elementas ir priemonė susiskaldžiusiai visuomenei sujungti. Pabėgėliai, kaip žmogaus teisių pažeidimų aukos, yra suinteresuoti šia veikla, ji palengvintų jų reintegracijos procesą.
Pilietybė ir galimybė žmonėms naudotis su pilietybe susijusiomis teisėmis yra neatsiejamas stabilaus gyvenimo elementas, o bepilietybė yra žmonių nesaugumo, priverstinio perkėlimo ir rimtų konfliktų šaltinis, kuris taip pat gali kelti grėsmę šalies ir regiono stabilumui. Todėl aiškūs šalies teisės aktai ir administravimo praktika, atitinkantys tarptautiniu mastu pripažintus žmogaus teisių standartus, yra esminiai teisinės valstybės elementai. Susiklosčiusių bepilietybės aplinkybių sprendimas gali būti esminis klausimas sprendžiant gilumines konflikto priežastis, taip pat norint sutvirtinti susitaikymą pokonfliktinėje aplinkoje. UNHCR yra įgaliotas padėti spręsti sunkią asmenų be pilietybės padėtį ir aktyviai skatinti mažinti bepilietybę. Tad biuras teikia šios srities technines konsultacijas ir pagalbą valdžios institucijoms, prisijungiančioms prie 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso ir 1961 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo. UNHCR konsultuoja valdžios institucijas, kaip kurti veiksmingą teisinę sistemą, siekiant apsisaugoti nuo bepilietybės ir ją mažinti bei apsaugoti asmenų be pilietybės teises. Be to, pastaraisiais metais UNHCR vis daugiau teikia valstybėms konkrečios veiklos paramos, siekiant išspręsti ilgalaikes ar užsitęsusias bepilietybės krizes.