Ji svajoja apie geresnę savo anūkų ateitį

Baw Meh pabėgo nuo smurto Mianmare

Baw Meh, 77:: „Ištekėjau būdama labai jauna. Viską tvarkė mano tėvai. Prieš vestuves nebuvome vienas kito matę. Jis pasakė, kad aš labai grakšti, aš pasakiau, kad jis dailus ir vyriškas. Pasijuokėme, tačiau po šių pirmųjų žodžių nedrįsome eiti kartu. Buvo ir gerų, ir sunkių laikų. Kai mūšiai pasiekė mūsų kaimą, buvome priversti pasitraukti. Kareiviai sudegino viską, todėl praradome visą savo turtą. Daugybė mūsų kėlėsi per kalnus ir upes. Pasiėmėme krepšį, kuriame nešėmės puodą, kirvį, anglių ir 30 puodelių ryžių. Bėgau nešdama vaiką. Mums bėgant jie užaugo, o stovykloje Tailande visiškai suaugo.”

„Turėjome bėgti vos man pagimdžius jauniausiąją dukrelę. Kai ji buvo maža, norėjome ją leisti į mokyklą mokytis, tačiau negalėjome. Dabar gyvenu su ja ir savo anūkais, kurie lankė mokyklą stovykloje. Dėl to aš laiminga. Noriu, kad jie taptų išsilavinę, todėl tikiuosi jie mokysis toliau. Noriu, kad jie taptų panašūs į jus (rodo į UNHCR darbuotojus).
Kai pabėgome, maniau, kad netrukus grįšime į savo kaimą. Tačiau negalėjome. Šioje stovykloje mes jau apie 20 metų.“

Thailand. UNHCR World Refugee Day

Baw Meh (77) su savo anūkais Ko Reh (10) ir Ti Reh (5) „Ban Mai Nai Soi“ pabėgelių stovykloje, kuri įsikūrusi maždaug 2 km nuo Tailando ir Mianmaro sienos.

Thailand. UNHCR World Refugee Day

Baw Meh (priekyje, 77) eina su savo draugėmis Klaw Meh (dešinėje) ir Oo Meh (kairėje) „Ban Mai Nai Soi“ pabėgelių stovykloje

Thailand

Baw Meh yra senyva karenė pabėgelė, gyvenanti „Ban Mai Nai Soi“ stovykloje šiauriniame Tailande. Ji vis dar dėvi visus tradicinius drabužius ir papuošalus, kuriuos atsigabeno iš savo gimtojo Mianmaro.

Thailand. UNHCR World Refugee Day

Baw Meh (77) stebi, kaip jos dukra Pray Meh ir anūkas Ti Reh (5) ruošia maistą lūšnoje, kurioje visi kartu gyvena „Ban Mai Nai Soi“ pabėgelių stovykloje.

Thailand. UNHCR World Refugee Day

Baw Meh (77) su anūku Ti Reh (5) tvarkosi prie lūšnos, kurioje ji gyvena kartu su savo dukterimi. „Ban Mai Nai Soi“ pabėgelių stovyklą ji vadina savo namais pastaruosius 18 m.

UNHCR World Refugee Day

Baw Meh (77) sėdi savo namo, kuriame ji gyvena su savo vaikais ir anūkais „Ban Mai Nai Soi“ pabėgelių stovykloje, tarpduryje. Jos anūkai gimė stovykloje, todėl šiuo metu ilgalaikio priverstinio perkėlimo sąlygomis gyvena trys jos šeimos kartos.

UNHCR World Refugee Day

Baw Meh (dešinėje) kartu su Klaw Meh (kairėje) plauna ryžius „Ban Mai Nai Soi“ pabėgelių stovykloje. Kaip ir dauguma čia gyvenančių pabėgelių, ji su vyru ir šešiais vaikais ilgai keliavo per džiungles savo mantą nešdami ant pečių, brido per upes ir miegojo miške ant žemės.


Vakarais gamindama maistą šeimai Baw Meh mėgsta dainuoti tradicines karenų dainas. Be to, jai patinka pasakoti apie savo vyrą, kuris mirė praėjusiais metais, neišsipildžius jo svajonei grįžti namo. Daugelis jos vaikų ir anūkų buvo perkelti į trečiąsias šalis. Prieš išvykdamas vienas iš jos anūkų pasakė: „Aš rūpinsiuosi tavimi būdamas Amerikoje ir vieną dieną grįšiu pas tave.“ Baw Meh išvykti atsisakė. Ji nori likti arčiau savo vyro, kuris palaidotas vakarinėje stovyklos dalyje, nes tai vis tiek arčiau jų Mianmare esančio kaimo, kuris driekiasi pasienyje, tačiau yra nepasiekiamas.

Baw Meh, kuriai dabar 77 metai, pabėgo iš Mianmaro Kajahu valstijos 1996 m. Po aštuoniolikos metų trys jos Karenni šeimos kartos vis dar gyvena šiaurės Tailande esančioje Ban Mai Nai Soi pabėgėlių stovykloje. Karenni pabėgėlių iš Mianmaro padėtis Tailande yra viena iš ilgiausių besitęsiančių pabėgėlių padėčių pasaulyje.

Parodykite savo solidarumą su pabėgėliais (#WithRefugees). Pasirašykite mūsų peticiją. Pasirašykite šiandien


Likite prisijungę. Sekite mus:

Right Petition Text – LT

Parodykite savo solidarumą su pabėgėliais (#WithRefugees).

Pasirašykite mūsų peticiją.

Pasirašykite šiandien